Šiliniai dzūkai – kraštas aplink Marcinkonis. Čia gyvenantys žmonės gyveno iš to ką duoda miškas, gamta. ,, Visa kas gera – paraina iž girios" – sako ir senieji Margionių kaimo gyventojai.
Ilgus šimtmečius dzūkų materialinio gyvenimo pagrindas buvo miškinė – dirvoninė žemdirbystė ir kiti verslai susiję su miško gėrybių naudojimu: miško kirtimas ir plukdymas, medienos perdirbimas pelenams, medžio anglims, dervai, degutui gauti, statyboms – rąstams ir stogui (drebulės , pušų skiedrų arba ,,gontų" – lentelių), balų rūdos gavyba, lydimas ir kalvystė, medžioklė, drevinė bitininkystė, grybų, uogų, vaistažolių rinkimas ir perdirbimas.
Margionių šiaurės rytų dalyje, 1996 m. archeologai aptiko daug titnago skaldos ir skaldytinių, pagal techniką priskirtinų paleolitui. Tirti 52 šurfai, kurių bendras plotas 60 m². Buvo nustatyta, kad titnago kasyklų, dirbtuvių ir gyvenviečių visuma apima apie 800 × 100-250 m teritoriją, o aplink esančioje teritorijoje, nors rečiau, taip pat randami radiniai. Kompleksas datuojamas apie IX tūkstm. pr. m. e.
Valakų reforma
Prieškarinis nepriklausomybės laikotarpis
Tarpukario Lietuvoje nuo 1919 m. vykdyta žemės ūkio reforma, kuria siekta visiškai panaikinti baudžiavos liekanas, įtvirtinti kapitalistinius santykius. Radikalios reformos įstatymas parengtas 1920 m. liepą, o seime priimtas 1922 m. vasario 15 d. Nustatyta didžiausia nenusavinama žemės norma (80 h), viršijanti normą žemė imama į fondą (kompensuojant už ją savininkams), iš kurio žemė buvo dalinama – pirmiausiai savanoriams, po to valstiečiams, kurie turėjo žemę išpirkti per 36 metus. Žemės gavo apie 38 700 bežemių ir 26 300 mažažemių (norinčių buvo beveik dukart daugiau). 1934 m. buvo sumažinti išperkamieji mokesčiai arba atidedamas jų mokėjimas. Ją reikėjo vykdyti, norint suteikti žemės bežemiams, sumažinti dvarininkų įtaką.
Tarybinės reformos
1940 m. birželį TSRS okupavus Lietuvą, buvo pradėta nekilnojamo turto nacionalizacija, sudarytas valstybinis žemės fondas, iš kurio išdalinta žemė apie 75 300 bežemių ir mažažemių valstiečių, sukurta 60 tarybinių ūkių, pilnai ar iš dalies panaikintos valstiečių skolos už žemę, teikti kreditai gyvuliams įsigyti. Iš 6993 kaimų buvo sudaryta beveik 160 tūkstančių vienkiemių.
1941-1944 m. Lietuvą okupavus naciams, nacionalizuota žemė buvo grąžinta buvusiems savininkams, dalį žemės užėmė vokiečių kolonistai, o valstiečiai, atleisti nuo mokesčių, baudų ir rinkliavų, buvo priversti sumokėti už nemokėtą lai
1944 m. rudenį Lietuvą vėl okupavus TSRS, žemė dar kartą paskirta valstiečiams, kuriems ji buvo suteikta 1940-1941 metais. Taip pat sumažinta didžiausia žemės valdymo norma, žemės suteikta daugiau bežemių valstiečių, tačiau netrukus buvo masiškai pradėti kurti kolūkiai, o apie 1956 m. ir tarybiniai ūkiai. Privati žemės nuosavybė buvo panaikinta.
Dabartis
Vienas iš labiausiai mus neraminančių faktų yra tai, kad praėjus daugiau nei 20 metų po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje, Margionių kaime ir apylinkėse bei kituose gretimuose kaimuose nėra užbaigtas žemės reformos procesas, tačiau, jau šiame etape, Margionių kaimo gyventojai yra informuojami privataus subjekto, kad (cit.): „kadangi minėta žvyro ir smėlio telkinio dalis yra detaliai išžvalgyta UAB „Baltijos karjerai" lėšomis, o žemės gelmių ištekliai aprobuoti 60,1 ha plote … ši žemė yra neprivatizuojama". Pabrėžiama, kad „žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimta išžvalgytų naudingų iškasenų ištekliams eksploatuoti". Mūsų nuomone tokie teiginiai yra visiškai nepriimtini: dėl neaiškių priežasčių užvilkinus žemės grąžinimo teisėtiems savininkams procesą, vietiniai gyventojai ne tik kad netenka teisės į anksčiau tradiciškai kaimui priklausiusią žemę, bet netgi jiems grasinama, kad yra teorinė galimybė, jog ši žemė bus nacionalizuota tenkinant privačios įmonės tikslus. Toks požiūris, mūsų nuomone, yra amoralus ir neetiškas. Be to, šiais veiksmais yra ignoruojamas Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimas (2010 m. kovo 1 d. raštas Nr. 4-108-(1-55) „kol nebus išspręstas asmeninio ūkio žemės, namų valdos ir natūra grąžinamų žemių projektavimas ir nuosavybės teisių atkūrimas Margionių (rėžiniame) kaime, nebus pritarta dėl planuojamos žvyro ir smėlio karjero ūkinės veiklos vykdymo". Vietovėje kurioje planuojamas žvyro karjeras istoriškai žemė bendra nuosavybe priklausė visam kaimui.
P.S
Valakas – LDK žemės (bet ne miško) ploto matavimo vienetas, lygus apie 21 ha.
Rėžinis kaimas
Labiausiai paplitusi gatvinių kaimų grupė – gatviniai rėžiniai kaimai. Juose kiekvienos šeimos žemės buvo padalytos į 3 vienodo pločio ir ilgio rėžius, išdėstytus kiekviename iš 3 laukų vienoda eile. Vienos šeimos rėžiai trijuose laukuose sudarė l valaką. Kaimas kurdintas viename iš trijų laukų, vadinamųjų sodybinių rėžių lauke, kuriame rėžiai statmenai ar kiek įžambiai rėmėsi į juos kertančią kaimo gatve. Apie 300-600 m ilgio gatvė dalijo kiekvieną sodybą į dvi dalis. Taisyklingos formos sodybos rikiuotos viena šalia kitos, gyvenamieji namai ir kiti trobesiai dažniausiai galais atsukti į gatvę. Pastatai statyti išilgai sodybinio rėžio: gyvenamieji namai, klėtys ir tvartai vienoje, kluonai – kitoje gatvės pusėje (kaip ir Margionys).
Šeimų įpėdiniams dalijantis žemę sodybiniai rėžiai buvo skeliami išilgai, vėliau skersai, dėl to gatvinių kaimų užstatymas tankėjo abiejose gatvės pusėse.