Karjerui NE! Mes kovojame Apie karjerą Margionys Kontaktai Balsai
8101
9

 

Margionys - senas rėžinis kaimas Varėnos rajono pietuose, Dzūkijos nacionaliniame parke. Įsikūręs abipus kelio Varėna - Druskininkai, prie Skroblaus upės ištakų, pasiklydęs miškuose, prie 1864 metai nutiesto geležinkelio Peterburgas - Varšuva. Nuo Margionių iki Druskininkų 22 km, o iki Varėnos 33 kilometrai.

 

Margionys - pirmiausia tai žmonės, įkūnijantys savyje tradiciją, suderintą gamtos, kultūros ir civilizacijos balansą...

 

   

 

Karjero iniciatoriai teigia, kad "vietovė retai apgyvendinta". Tačiau, mes taip nemanome. Artimiausi Margionių kaimo kaimynai yra Kapiniškių kaimas (kaimai susisiekia). Margionyse pernai metų duomenimis buvo 66 nuolatiniai gyventojai, o Kapiniškėse - 45. Šklėriai - kaimas už 400 metrų nuo Margionių (link Druskininkų). Jame gyvena 49 gyventojai. Jau vien šis  skaičiavimas parodo, kad bent jau 160 nuolatinių gyventojų bus paveikti žvyro kasimo ir išvežimo darbų. Dar viename kaimyniniame kaime, Kabeliuose, gyvena 193 gyventojai, jeigu tiesiai per mišką iki Kabelių - apie 3,5 km.

 

Nors Margionių kaime šiuo metu gyvena 66 gyventojai - vasarą kaimas atgyja. Ilsėtis gamtos prieglobstyje įsikūrusiame ramiame kaime vasarą klega skardūs vaikaičių balsai. Suvažiuoja vaikai, anūkai ir sodybas turintys bei ketinantys čia sugrįžti baigę aktyvią darbinę veiklą žmonės.

 

Kaime yra visa eilė gamtos paminklų: „Lietuvio liepa", Margionių kadagys (Kurpiko), ,,Bobos daržo" šaltinis, švariausios Lietuvoje upės Skroblaus ištakos, versmės, Margionių drevė.

 

  

 

Skroblaus - vandeningumas per 17 km padidėja beveik 100 kartų. Tai pati švariausia upelė Lietuvoje. Gyventojai dar ir šiandien semia vandenį ir drąsiai jį geria. Vietiniai gyventojai vaikams nesako, kad juos rado kopūstų lauke, ar atnešė gandras, o porina, kad vaikai randasi iš  „Bobos daržo".

 

„Jei ne grybai jir ne vuogos - šilų mergos būtų nuogos, jei ne grikiai jir ne lįšiai - dzūkų bernai būt nuplyšį." Šį posakį sugalvojo ne koks pašalietis norėdamas pasišaipyti, o patys dzūkai. Margioniškiai be galo nuoširdūs, vaišingi, svetingi, mėgstantys bendrauti: „svecas in namus - Dzievulis namo", "Svecias - Dzievo dovana...". Už stalo sodina, kuo turi, tuo vaišina. Turi subtilų humoro jausmą. Labai emocingi. Darbštūs. Supykę išsikalba, pykčio ilgai nelaiko. Nuoskaudas greit pamiršta. Optimistai. Rodos, dėl nieko nesukantys galvos - gyvenantys lengvai ir žaismingai. Moterys žiema dar sėda į audimo stakles, vyrai pina krepšius, drožia. Kaime kvepia namine duona, grikine babka, bulvine banda, grybų pyragėliais.

 

Margioniškiai - girios vaikai. Gyvenantys santarvėje su gamta. Gerai pažįstantys savo aplinką, puikiai besiorentuojantys miške. Viskas čia kitaip - duonelė skalsesnė, kalba dainingesnė, meilesnė, giesmės skambesnės, darbai neįprasti.