Himnas

 

Iš gražių aukštųjų kalnuočės kalnelių

Išplaukia upelis sraunus.

Vingiuotai banguoja, lyg pievas bučiuoja,

Tai gražus upelis Skroblus.

 

Lyg skuba pasveikinti Merkį broliuką,

Nemuno senelio krantus.

Lyg skuba nunešti Baltijai motulei

Iškęstus lietuvio skausmus.

 

Krantu nustatytos medinės trobelės

Baltųjų beržų pavėsy,

Margionių kaimelis, mielas lyg tėvelis

Tai mano gimtinė brangi.

 

Pirmuosius žingsnelius motulė išmokė

Smėlėtais Dzūkijos takais.

Motulė išmokė kaip reikia

Vaikščioti vieškeliais Tėvynės plačiais.

 

Ir kur aš beeičiau ir kur begyvenčiau

Visuomet tėviškę jaučiu.

O širdis vis veržias Margionių kaimelį

Kur laukiant motulę randu.

 

Kartais pagalvojus graudu pasidaro

Krūtinė alsuoja sunkiau,

Kad motulės žodžių iš meilės kalbėtų

Ne visuomet aš paklausiau.

 

Švelnučiui vėjeliui nuo Golios papūtus

Gegužio tyliais vakarais

Kai broliai artojai sugrįžta iš darbo

Su linksma Dzūkijos daina.

 

Išgirdus lakštutę prie Skroblaus upelio

Jos balsas lyg sako širdy:

Margionių kaimelis – mielas kaip tėvelis

Tai mano gimtinė brangi.

 

Juozas Gaidys