Iš gražių aukštųjų kalnuočės kalnelių
Išplaukia upelis sraunus.
Vingiuotai banguoja, lyg pievas bučiuoja,
Tai gražus upelis Skroblus.
Lyg skuba pasveikinti Merkį broliuką,
Nemuno senelio krantus.
Lyg skuba nunešti Baltijai motulei
Iškęstus lietuvio skausmus.
Krantu nustatytos medinės trobelės
Baltųjų beržų pavėsy,
Margionių kaimelis, mielas lyg tėvelis
Tai mano gimtinė brangi.
Pirmuosius žingsnelius motulė išmokė
Smėlėtais Dzūkijos takais.
Motulė išmokė kaip reikia
Vaikščioti vieškeliais Tėvynės plačiais.
Ir kur aš beeičiau ir kur begyvenčiau
Visuomet tėviškę jaučiu.
O širdis vis veržias Margionių kaimelį
Kur laukiant motulę randu.
Kartais pagalvojus graudu pasidaro
Krūtinė alsuoja sunkiau,
Kad motulės žodžių iš meilės kalbėtų
Ne visuomet aš paklausiau.
Švelnučiui vėjeliui nuo Golios papūtus
Gegužio tyliais vakarais
Kai broliai artojai sugrįžta iš darbo
Su linksma Dzūkijos daina.
Išgirdus lakštutę prie Skroblaus upelio
Jos balsas lyg sako širdy:
Margionių kaimelis – mielas kaip tėvelis
Tai mano gimtinė brangi.
Juozas Gaidys